Po žymaus Lietuvos valstybės tarnybos veikėjo skandalo Baltijos šalis stengiasi sugriežtinti lošimų paslaugų reguliavimą, ypač susijusią su žaidėjų apsauga. Pažvelkime į tai, kaip šalis planuoja sujudinti savo reguliuojamų lošimų taisykles.
Lietuvos azartinių lošimų sektoriuje po neseniai pradėto plano iš naujo įvertinti esamą reguliavimo sistemą, laukia reikšmingi pokyčiai. Šiuos pakeitimus ketina įgyvendinti Finansų ministerija, kuri parengė pakeitimų sąrašą, kaip gerinti vietos azartinių lošimų reguliavimą.
Kai kurie iš svarbiausių svarstomų reguliavimo pakeitimų apima lažybų operatorių įtraukimą į rizikos grupės žaidėjų, kurie turi priklausomybę nuo azartinių lošimų arba dažnai praranda dideles pinigų sumas, kontrolę ir stebėjimą.
Šias griežtas priemones siūlyta įvesti po neseniai kilusio skandalo, kuriame dalyvavo buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis. Remiantis po tyrimų paskelbtu pranešimu, Stepukonis iš bendrovės įmonių pasisavino per 30 mln. eurų.
Nors dažniausiai už azartinių lošimų apribojimus pasisako pavieniai asmenys ar grupės nukentėjusiose bendruomenėse, vaizdas Lietuvoje šiek tiek skiriasi. Sugriežtinti šios rinkos reguliavimą daugiausia ryžosi šalies lyderiai, kurie ypač rūpinasi vartotojų saugumo užtikrinimu.
Keletą siūlymų keisti Lietuvos lošimų įstatymą yra pateikę parlamentarai, kurių dauguma yra valdančiosios Tėvynės sąjungos nariai. Viena iš tokių parlamentarų pasirašytų pataisų, kuri turėtų įsigalioti 2025 m., yra draudimas remti azartinius lošimus sporto ir kitų viešų renginių metu.
Tai reiškia, kad bet kokie azartinių lošimų prekių ženklų logotipai ar pavadinimai būtų draudžiami ant sporto aprangų ar sporto aikštelėse. Operatoriai gali rodyti savo iškabas tik savo pagrindinėse buveinėse, įmonių svetainėse ir lošimo patalpose, bet ne nurodytose renginių vietose ar aplinkoje. Tai yra naujienų tinklaraščiai, televizija, laikraščiai, žurnalai ir skelbimų lentos.
Pastaraisiais metais azartinių lošimų pramonė tapo kelių jurisdikcijų židiniu, atnešusi didelių pajamų ir pakeitusi bendrą finansų ekosistemą. Kadangi pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pajamų srauto gerinimui, gana lengva pamiršti kai kuriuos svarbiausius rinkos aspektus: vartotojų apsaugą.
Žvilgsnis į Lietuvos lošimų sektorių, kaip pranešė pataisas pasiūlęs parlamentaras Mindaugas Lingė, atskleidė, kad bendrosios lošimų pajamos 2023 m. labai pagerėjo. Pramonė pranešė apie 222,2 mln. Eurų pelną, dvigubai daugiau nei 2020 m. (103 mln. eurų). Reklamai išleista suma taip pat padvigubėjo nuo 6,36 mln. eurų 2020 m. iki 12,73 mln. eurų 2023 m. Dėl to operatorių pelnas padidėjo nuo 20 mln. eurų iki daugiau nei 53 mln. eurų.
Pakeitimų projektas artimiausiomis savaitėmis bus išsiųstas lošimų institucijoms patvirtinti. Iš ten pataisos bus pateiktos parlamentui pavasario sesijos metu. Vilija Petronienė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vyresnioji patarėja, atskleidė:
Artimiausiu metu, šią ar kitą savaitę, [Lošimų įstatymo pataisas] pateiksime tvirtinti institucijoms.
Nemažai lošimų saugos šalininkų gyrė siūlomas pataisas, nurodydami, kad jos būtų naudingos visuomenės sveikatai palaikyti ir lošimų žalos prevencijai. Azartinių lošimų reklamų uždraudimas tam tikrose vietose taip pat buvo giriamas, o specialių interesų grupės pažymėjo, kad tai greičiausiai atgrasytų nuo azartinių lošimų, kaip pramogų, normalizavimo, ir dėl to rizikingas rizikos grupės žaidėjų elgesys būtų mažesnis.
Kita vertus, lošimų operatoriai protestavo prieš pokyčius, teigdami, kad jie gali trukdyti pramonės augimui. Operatoriai pranešė, kad azartinių lošimų reklamos buvo gyvybiškai svarbios kuriant jų verslo matomumą ir, savo ruožtu, didino pajamas, o jų trūkumas turėtų priešingą poveikį.
Pranešdama Seimo Antikorupcijos komisijai, Petronienė pakartojo pataisose esančias nuostatas, kad operatoriai taikytų atsakingo lošimo priemones, kad apsaugotų pažeidžiamus asmenis. Azartinių lošimų reklamoms jau diegiami lošimų apribojimai, kaip ir saugesnių lošimų kazino priemonėse, o visiems, pažeidusiems naujas taisykles, skiriamos baudos ir nuobaudos. Pavyzdžiui, „Olympic Casino Group Baltija“ pradėtas tyrimas, kur Stepukonis, kaip įtariama, lošė iš nemažos sumos.
Lietuvos lošimų kontrolės tarnyba pareiškė, kad kazino turėjo sustabdyti Stepukonį, kai buvo akivaizdu, kad jis praranda dideles sumas. Jis taip pat pažymėjo, kad lošimo gairės dėl probleminių lošimų priemonių (2021–2023 m.) nebuvo nurodytos kaip privalomos ir buvo pateiktos tik kaip rekomendacijos, todėl operatoriams atsirado spraga, įgalinanti atsisakyti atsakomybės, kai atsiranda tokių atvejų.
Kiti operatoriai, pripažinti kaltais dėl azartinių lošimų pažeidimų, susijusių su internetiniais azartiniais lošimais, mokėjimais ir nepilnamečių lažybomis, reguliuotojo buvo nubausti didžiulėmis baudomis. Tarp operatorių, kurie nuo to laiko nukentėjo, yra „Baltic Bet“, nubaustas 16 705 tūkst. eurų bauda už taisyklių nesilaikymą, ir „Top Sport“, kuriai per savaitę skirtos trys baudos. Žinomas politikas ir ekonomistas Kęstutis Daukšys pastebėjo:
Deja, tai tik rekomendacijos. Jie apibrėžia daugybę mechanizmų, ką turėtų daryti azartinių lošimų operatorius. Jei jis lošė iš tokių didelių sumų, jie turėjo susisiekti su lošėju ir užkirsti kelią lošimui. „Olympic“ generalinis direktorius sakė, kad jie laikėsi visų taisyklių, todėl mes taip pat atsižvelgsime į tai.
Lietuvos azartinių lošimų pramonė pasirodė esanti klestinti. Ji atnešadidžiulį pelną operatoriams ir nemažas mokestines pajamas valstybei. Nors labai svarbu pripažinti pramonės ekonominį indėlį, taip pat svarbu, kad pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams.
Tai yra pagrindinis vyriausybės išsakytas susirūpinimas, todėl vykstančios diskusijos yra nukreiptos į reglamentų, kurie paskatins ekonomiką, kūrimą, tuo pat metu laikantis įsipareigojimo apsaugoti žaidėjus. Įgyvendinus pataisas, jos atliks pagrindinį vaidmenį mažinant bet kokią galimą žalą, susijusią su neribotais lošimais, bei saugos Lietuvos gyventojus.
Baccarat
Blackjack
Kauliukai
Ruletė
Lošimo automatai
Video pokeris
